Individualūs darbo santykiai
Darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų.
Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.
Jeigu šios pareigos nevykdomos ar netinkamai vykdomos, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis.
Tokių ikisutartinių santykių, Darbo kodeksas, kuris galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. (toliau – 2002 m. DK), tarp būsimo darbdavio ir darbuotojo nereglamentavo.
Darbo kodekse įtvirtintos šios darbo sutarties rūšys: neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi; darbo keliems darbdaviams; sezoninio darbo. 2002 m. DK nenumatė pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi; darbo keliems darbdaviams darbo sutarčių.
- Pameistrystėsdarbo sutartissudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma.
- Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.
- Darbo vietos dalijimosi sutartis, tai kai du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.
Darbo keliems darbdaviams darbo sutartis - su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai tlikti. Kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į jiems skirtą darbuotojo laiką, turi teisę darbuotojo atžvilgiu įgyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, žtikrinti šio kodekso ir kitų darbo teisės normų taikymą.
Naujas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimas: terminuotas darbo sutartis galima sudaryti ir esant nuolatinio pobūdžio darbui; maksimalus terminuotos sutarties terminas tai pačiai funkcijai vykdyti – 2 metai, skirtingoms funkcijoms vykdyti – 5 metai, išskyrus atvejus, jei darbuotojas priimamas į laikinai nesančio darbuotojo vietą. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negalės būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio darbo sutarčių skaičiaus.
2002 m. DK nebuvo galima sudaryti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas – 5 metai.
Įsigaliojus Darbo kodeksui netenka galios Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones teisiniai santykiai yra nustatyti Darbo kodekso II dalies VI skyriaus antrasis skirsnis (72-80 str.).
Įvedamas naujas atleidimo iš darbo pagrindas – darbdavio valia. Šis atleidimas galimas dėl kitų priežasčių, nei atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ir negalimas dėl diskriminacinių motyvų (t.y. dėl amžiaus, lyties, politinių pažiūrų, dalyvavimo byloje prieš darbdavį ir pan.). Darbuotojas įspėjamas prieš 3 darbo dienas ir jam sumokama ne mažesnė kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Trumpinami įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: įspėjama prieš 2 savaites, jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus, prieš 1 mėnesį, jei buvo dirbta ilgiau kaip vienerius metus; šie terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 5 metai ir trigubinami darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliesiems ir darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai (2002 m. DK buvo nustatyti 2 mėn. ir 4 mėn. įspėjimo terminai).
Mažinamos išeitinės išmokos, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienerius metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; jei daugiau kaip vienerius metus – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; papildomai mokama išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo: 1, 2 ir 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atitinkamai už 5, 10 ir 20 metų nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.
Kolektyviniai darbo santykiai
Kolektyviniai darbo santykiai reglamentuojami Darbo kodekso III dalyje.
Kolektyviniai darbo santykiai reglamentuojami perkėlus Europos Sąjungos direktyvas
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvoje įsisteigė dešimtis Europoje veikiančių tarptautinių korporacijų padalinių, o taip pat padaugėjo Lietuvos įmonių, turinčių padalinius užsienyje. Dėl to jau tenka susidurti su socialinės partnerystės forma – darbuotojų informavimu ir konsultavimu, kai darbdavys įmonės valdymo klausimais priima sprendimus ne vienasmeniškai, o dalyvaujant darbuotojų atstovams. Pastarieji turi gauti informaciją ir pareikšti savo nuomonę dėl svarbiausių su darbuotojų interesais susijusių įvykių ar sprendimų įmonėje (įmonių grupėje). Darbuotojų atstovų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą per informavimą ir konsultavimą daro šį procesą demokratiškesniu, skaidresniu, o sprendimus – labiau priimtinais ir efektyviais. Šiuo metu Lietuvoje priimti šie įstatymai įgyvendinantys Europos Sąjungos direktyvas bei reglamentuojantys darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme – tai Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse“, Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse“, Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“.
•Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkelta 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimo tvarkos nustatymo. Europos darbo taryba yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas keliose valstybėse veikiančios įmonės (įmonių grupės) darbuotojus atstovaujantis organas, per kurį įmonės (įmonių grupės) vadovybė informuoja darbuotojus ir konsultuojasi su jais dėl darbuotojams svarbių įmonės (įmonių grupės) valdymo klausimų. Europos darbo tarybos ir turi būti sudaromos, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir savalaikis darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais klausimais, kurie susiję su visa keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančia įmone (įmonių grupe) arba bent su keliose valstybėse veikiančiais įmonės padaliniais (įmonių grupės įmonėmis).
•Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. spalio 8 d. direktyvos 2001/86/EB papildančios Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus reikalavimus, buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse“. Įstatymo tikslas – reglamentuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus Europos bendrovėse, siekiama nustatyti specialias nuostatas, susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad prie Europos bendrovės steigimo prisidedančių bendrovių darbuotojai, įsteigus Europos bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.
•Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse“ priimtas įgyvendinant Tarybos 2003 m. liepos 22 d. direktyvos 2003/72/EB papildančios Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus reikalavimus. Įstatymo tikslas – reglamentuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse. Projektu siekiama nustatyti specialias nuostatas, susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad prie Europos kooperatinės bendrovės steigimo prisidedančių juridinių, fizinių asmenų, jų padalinių darbuotojai, įsteigus Europos kooperatinę bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.
• įgyvendinant 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių aspektų (su vėlesniais pakeitimais) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 pakeitimo įstatymo projektą. Projekte siūloma nustatyti ne tik besijungiančių, bet ir pertvarkomų ar skaidomų bendrovių darbuotojų dalyvavimo (darbuotojų atstovų įtaka bendrovės valdymui, kuri įgyvendinama per teisę rinkti, skirti bendrovės priežiūros ar kito organo narius, siūlyti juos skirti ir (ar) nepritarti jų paskyrimui) prielaidas po vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių pertvarkymo, jungimosi ar skaidymo veiksiančioje bendrovėje, darbuotojų dalyvavimo po vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių pertvarkymo, jungimosi ar skaidymo veiksiančioje bendrovėje įgyvendinimo tvarką. Specialiojo derybų komiteto sudėtis ir jo sudarymas, derybų tvarka, susitarimo turinys, standartinių taisyklių, kurios taikomos dalyvavimo teisėms, taikymo sąlygos, darbuotojų atstovų skyrimo į bendrovės priežiūros ar kitus organus tvarka, darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais, darbuotojų atstovų teisės ir garantijos, atsakomybė už įstatymo pažeidimus jau numatyta Įstatyme. Teikiamu Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad tai bus taikoma ir pertvarkomose bei skaidomose bendrovėse bei siūloma patobulinti tam tikras vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi nuostatas.
.